striukabiznė

striukabìznė sf. (2) Skrd, Kp, striùkabiznė (1) NdŽ; Ser juok. sunki padėtis, bėda; plg. striukė 8: Ten tikra jau striukabìznė, paskutinius gyvulius už mokesčius parduoda Ss. Ragana, striukabiznės pagauta, pradėjo prašytis VoK135, LTsIII435.